Turistiniai žygiai

Automobiliu po Pagėgių kraštą

Maršrutas: Šilgaliai – Pagėgiai – Mikytai – Lumpėnai – Bitėnai

Išsamus maršrutas: Šilgaliai – Pagėgiai - Algimanto Mackaus gimnazija – Algimanto Mackaus memorialinė lenta - Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos skulptūra – Pagėgių geležinkelio stotis ir istorinis ąžuoliukas – Birutės gatvė – Bronės Savickienės paminklinė lenta - Kristijono Donelaičio gimnazija rūmai – Būbliškės – Mikytai – Kaimo turizmo sodyba ,,,Senasis Rambynas“ – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus su Mažosios Lietuvos paveikslų sodu po atviru dangumi – Bitėnų baltųjų gandų kolonija – Bitėnų-Užbičių kapinės – Lankytojų centras – Rambyno alkakalnis

1. Važiuodami Šilgalių* pagrindinė gatve, privažiuosite kelią 141 (Šilutė – Jurbarkas). Šioje sankryžoje sukite dešinėn*, Pagėgių link.

*Šilgalių gyvenvietę išgarsino seniausia Europoje sportinių žirgų veislė – trakėnai. Prūsijos karalystės gyvavimo metu XIX a. Šilgalių dvaro žirgyne buvo auginami trakėnų veislės žirgai. Vešlios Nemuno žemupio užliejamos pievos tapo puikia prielaida trakėnams po II-ojo pasaulinio karo vėl suklestėti Pagėgių krašte. Šiandien Šilgalių dvare įsikūręs UAB ,,Lietuvos žirgynas“ filialas ,,Nemuno žirgynas“ tęsia ir puoselėja trakėnų veislės žirgų auginimo tradicijas.

Priartėję prie kelio 141 (Šilutė – Jurbarkas), dešinėje pusėje, galėsite pasigrožėti Eisros ir Kamonos upelių santakoje, prieš 137 m. statyta raudonmūre Rukų evangelikų liuteronų bažnyčia. Tai taisyklingo keturkampio formos su 30 m aukščio bokštu rytinėje pusėje bažnyčia. Pagal pasirašytą dviejų religinių koncesijų nekilnojamojo turto panaudos sutartį, ja naudojasi ir evangelikai liuteronai ir katalikai. Pasirašytoje sutartyje numatyta, kad katalikai šia bažnyčia gali naudotis 30 metų.

Nuvažiavus ~150 m keliu 141 (Šilutė – Jurbarkas), Pagėgių link, kairėje kelio pusėje atokiai stovi ,,Santaros” Stela, kuri iš šio judėjimo taško nematoma. Prūsijos karalystei tapus Vokietijos imperijos autonomine dalimi, Mažojoje Lietuvoje gyvenę lietuviai nebeturėjo galimybės mokytis ir melstis gimtąja kalba. Tada susipratę lietuviai ėmė burtis į draugijas, siekdami atsispirti bei išlaikyti lietuviškumą. Netrukus beveik kiekviename kaime veikė po draugiją. 1912 metais šios draugijos susivienijo ir įkūrė lietuvių jaunimo draugijų sąjungą, pavadintą "Santara". Pirmasis šios sąjungos vadovas – Vydūnas. ,,Santaros” Stela 1937 m. pastatyta Rukuose, minint Rukų lietuvių jaunimo draugijos “Ąžuolo” 25-ąsias įkūrimo metines. Įrašas Steloje “Santara”. Lietuviais esame mes gimę. 1912–37, Rukai, 1937 06 06". Pokario metais Stela buvo nuversta ir ilgą laiką gulėjo apleista, bet 1989 m. atstatyta.

2. Važiuokite keliu 141 tiesiai ~8 km, kol pasieksite Pagėgių miestelį*.

*Pagėgiai per ilgus istorinius šimtmečius keitė savo veidą – kadaise buvę maža Šiaurės Skalvos gyvenviete, šiandien Pagėgiai - savivaldybės centras. Pagėgiams ir jų aplinkinėms vietovėms būdinga unikali Klaipėdos krašto architektūra bei svetingi ir vaišingi žmonės.

3. Įvažiavus į Pagėgius, važiuokite tiesiai tol, kol kairėje kelio pusėje pravažiuosite šiuos vieną po kito išsidėsčiusius objektus - degalinę ,,Milda“, VSAT Pagėgių rinktinės būstinę*, obelų sodą, kuris ribojasi su Pagėgių lopšelio-darželio teritoriją. Pasiekę paskutinį objektą šiame ruože kavinę – viešbutį ,,Pagėgė“, atsidursite sankryžoje, kurioje sukite kairėn į Žemaičių gatvę.

*Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą, vykstančių per valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių kontrolę vykdo 6 VSAT rinktinės. Viena iš jų 1994 m. įkurta VSAT Pagėgių rinktinė, sauganti 178 km ilgio valstybės sienos ruožą su Rusijos Federacija, iš jų 109 kilometrai eina Nemuno upe. Pagėgių rinktinei priklauso 7 užkardos - Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių, Rociškių, Viešvilės, Bardinų, Plaškių ir Vileikių. Bardinų ir Viešvilės užkardose veikia Universali sienos stebėjimo sistema (UNISAS). Pagėgių rinktinės pareigūnai nuolat  kelia kvalifikaciją, tobulina praktinius įgūdžius, savo veikloje naudoja šiuolaikines sienos stebėjimo ir kontrolės priemones, modernią techniką - greitaeigius katerius, visureigius, turi aukščiausius reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą, nuolat tobulina pasienio tikrinimo metodus atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Šengeno reikalavimus. VSAT Pagėgių rinktinės būstinėje veikia muziejus, kuriame eksponuojama fotografijų paroda ir kt. Šioje parodoje galima susipažinti su netoli sienos su Rusija esančio Pagėgių savivaldybės Šereitlaukio kaimo istorija.

4. Kai tik įvažiuosite į Žemaičių gatvę, dešinėje pusėje, medžių paunksmėje pamatysite kuklią, evangelikų liuteronų bažnyčią. Sovietmečiu joje kurį laiką buvo laikomi grūdai, vėliau čia veikė kino teatras ,,Komjaunuolis“. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pagėgiškių ir užsieniečių evangelikų dėka bažnyčia atgimė naujam gyvenimui. Dešinėje kelio pusėje stovi nestandartinis triaukšti daugiabutis namas, kuriame kadaise veikė teismas. Sekantis statinys - modernizuotas išskirtinės architektūros pastatas, kuriame įsikūrę Pagėgių senelių globos namai. Anksčiau šiame pastate veikė gimdymo namai.

5. Nuo Žemaičių gatvės pradžios nuvažiavę ~200 m. , sukite dešinėn į grindiniu grįstą Vytauto gatvę ir važiuokite tiesiai.

*Dešinėje pusėje pamatysite ~100 m nuo gatvės nutolusią Pagėgių Algimanto Mackaus gimnaziją. Kuri įsikūrusi 1935 m. statytame masyviame pastate. Artėdami prie gatvės pabaigos, dešinėje pusėje galėsite pasigrožėti Stepono Juškos skulptūra Klaipėdos kraštui, simbolizuojančią Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos susijungimą. O lygiagrečiai, kairėje gatvės pusėje – išeivijos poeto Algimanto Viktoro Mackaus (1932 – 1964) gimtasis namas (Nr. 6), kuriame jis praleido pirmuosius septynerius gyvenimo metus. Šis poetas gyvendamas Čikagoje dirbo radijo stotyje kartu su Lietuvos Respublikos prezidentu Valdu Adamkumi. Algimantas Viktoras Mackus gyvas pagėgiškių širdyse, o memorialinė lenta įamžina jo atminimą.

6. Išvažiuodami iš Vytauto gatvės, sukite kairėn į pagrindinę Vilniaus gatvę. Pavažiavę ~50 m., sukite dešinėn į Birutės gatvę* – pėsčiųjų alėją.

*Šioje gatvėje stovintys namai - išskirtinės modernistinės architektūros palikimas. Gatvės gale iš tolo matyti XIX a. pab. statyta geležinkelio stotis. Priešais ją auga ąžuolas, kurį, kaip manoma, sodino Mažosios Lietuvos patriarchu vadinamas Martynas Jankus ir lakūnas Feliksas Vaitkus. Pakartojęs Dariaus ir Girėno skrydį, šis lakūnas nusileido Airijoje ir iš Karaliaučiaus traukiniu vyko į Lietuvą, o Pagėgiuose Feliksas Vaikus buvo iškilmingai pasitiktas.

7. Toliau važiuokite kita Birutės gatvės puse. Neprivažiavę pagrindinio kelio 141, ties maža sankryža, kurios dešinėje stovi triaukštis raudonmūris tipiškas klasikinės modernistinės architektūros pastatas (Nr. 5), sukite dešinėn į Vydūno gatvę*. Važiuokite šia gatve tiesiai ~200 m., po to laikydamiesi kairės pusės, važiuokite ~50 m., kol pasieksite pagrindinį kelią 141.

*Vydūno gatvėje išlikę keli tradicinės liaudiškos architektūros mediniai pastatai, stovi Pagėgių Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčia. ~20 m. iki tos vietos, kur gatvė daro vingį į kairę, karėje pusėje stovi daugiabutis. Šio namo (Nr. 13) sieną puošia paminklinė lenta, skirta krašto šviesuolės, poetės ir prozininkės Bronė Savickienė atminimui įamžinti. Tačiau pats gražiausias reginys ties vingiu į kairę – Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazijos rūmai, primenantys tvirtovę. Šis pastatas statytas 1930-1932 m. pagal architekto Adomo Brako ir architekto K. Maksvitaičio projektą. Šiandien jame įsikūrę Pagėgių vaikų globos namai.

8. Privažiavę pagrindinį kelią 141 (Klaipėda-Jurbarkas), sukite dešinėn ir važiuokite tiesiai ~ 4 km Mikytų link*, kol pasieksite sankryžą.

*Važiuojant šia kryptimi, Jūsų dešinėje, kur prasideda Mikytų miško masyvas, pasiliks viena seniausių Šiaurės Skalvos gyvenviečių – Būbliškės. Iki šių dienų išlikę Būbliškių dvaro griuvėsiai, svirnas, piliakalnis, unikalus parkas su alėjomis ir tvenkiniu, kuriame auga ~41 rūšių medžių ir krūmų. Šie objektai nuo kelio nesimato.

9. Pasiekę sankryžą, kurioje kertasi keliai 141 (Klaipėda-Šilutė-Jurbarkas-Kaunas) ir A12 (Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (Karaliaučius)), sukite į kairę, Tauragės link.

*Dešinėje kelio pusėje pravažiuosite memorialą ,,1944-1947 m. badu mirusių ir nužudytų Rytprūsių gyventojų atminimui“, kurį pastatė vokiečių bendrija ,,Edelveisas – Vilko vaikai“. ,,Vilko vaikai“ - Rytprūsių vaikai, kurie per Antrojo pasaulinio karo sumaištį bėgdami nuo Raudonosios armijos atsiskyrė nuo savo tėvų, o vėliau dramatiškomis aplinkybėmis rado prieglobstį Lietuvoje arba žuvo. Mikytų miške ilgam atilsiui ilsisi išsibarstę „vilko vaikų“ kaulai.

10. Nuo sankryžos nuvažiavę ~50 m. ir pasukę dešinėn, Jurbarko link, Jūs išvažiuosite iš Mikytų* gyvenvietės. Važiuokite tiesiai ~4 km Lumpėnų link. Jei važiuosite pavasarį, galėsite pasigrožėti unikaliu gamtos reiškinių - užlietomis beribėmis Nemuno deltos pievomis.

*Mikytai - didžioji Pagėgių krašto kryžkelė, kurioje kertasi „Via Hanseatica“ ir ,,Nemuno kelias“. Klaipėdos krašto istorijoje - tai kryžkelė, siauruoju geležinkeliu Tilžės-Pagėgiai-Smalininkai jungusi Didžiąją Lietuvą ir Klaipėdos kraštą. Geležinkelio tikslas buvo nekliudomai vežti krovinius iš Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto Nemuno pavasarinių potvynių metu ir žiemą, kai laivyba upėmis sustodavo. Keleivių pervežimai sudarė nemenką apyvartos dalį. Siaurasis geležinkelis veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

11. Nuvažiavę ~4 km nuo Mikytų, dešinėje kelio pusėje pamatysite kelio ,,Rambyno kalnas“. Vykite šia kryptimi.

*Pamiškės kairėje pusėje pamatysite kaimo turizmo sodyba ,,Senasis Rambynas“. Ši sodyba įsikūrusi ramioje ir gražioje vietoje, buvusioje Bardinų mokyklos pastate. Šis pastatas autentiškas - tai tipiška vokiška to meto mokykla Klaipėdos krašte. Važiuokite tiesiai Bardinų link. Dešinėje kelio pusėje pasiliks VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos žvalgybiniai bokštai. Tai viena moderniausių užkardų Lietuvoje.

12. Toliau važiuokite tiesiai ~4 km, kol pasieksite Bitėnus.

13. Įvažiavę į Bitėnus, važiuokite tiesiai, kol pastebėsite nuoroda į Martyno Jankaus muziejų. Ties šia nuoroda sukite kairėn ir siauru keliuku važiuokite 100 m.. Dešinėje pusėje nepastebėtas neliks kuklus mėlynas medinis namelis, su baltais pagražinimais ir prie kurio auga sena obelis. Tai M. Jankaus buvęs gyvenamasis namas. Priešais pamatysite baltą masyvų pastatą*. Tai – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus, kuriame atgimimo laikotarpiu veikė spaustuvė. Čia Jūsų trečiasis sustojimas.

*Martynas Jankus (1858 – 1946) - Mažosios Lietuvos spaudos, visuomenės veikėjas, Tilžės akto signataras, Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio simbolis. Atgimimo metais iš Martyno Jankaus spaustuvės Bitėnuose išėjęs lietuviškai spausdintas žodis, pasiekdavo tolimiausias Lietuvos vietas. Tai buvo žmogus, puoselėjęs lietuvybę, gimtąjį kalbą ir tautinę žmonių savimonę. Jo namuose Bitėnuose lankydavosi knygnešiai, žymūs to kultūriniai ir politiniai veikėjai. 1988 m. pradėti pokario metais sunaikintos spaustuvės atstatymo darbai. Atstatytame spaustuvės pastate įkurtas Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus. Muziejuje saugomi paties patriarcho daiktais, fotografijos, to meto lietuviškos knygos, kalendoriai, laikraščiai, veikia plokščiaspaudė spausdinimo mašina. Įdomiausias eksponatas - Amžinosios Rambyno kalno knygos kopija, originalas saugomas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Retųjų spaudinių skyriuje. Šioje knygoje perkelti Martyno Jankaus ir Vydūno linkėjimai lietuvių tautai.

Šalia muziejaus 2003 m. įkurtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas po atviru dangumi. Jame eksponuojami žymių Lietuvos tapytojų darbai – Sigutės Ach, Laisvydės Balčiūtės, Andriaus Gražio, Kęstučio Grigaliūno, Lino Liandzbergio, Dano Andriulionio ir kt. Muziejus tampa krašto dvasiniu-kultūriniu centru. Jame vyksta renginiai, dailininkų plenerai, konferencijos Pagėgių krašto kultūros, raštijos, spaudos klausimais. Kasmet švenčiamas patriarcho gimtadienis, ilgainiui tapęs tradicine ,,Sueiga pas Martyną Jankų“. 2013 m. rugpjūčio 10 d. tradicinė ,,Sueiga pas Martyną Jankų“ bus skirta 155-osioms Martyno Jankaus gimimo metinėms ir 130-sioms laikraščio „Aušra“ išleidimo metinėms paminėti. Sueigos metu bus minima Amžinosios Rambyno kalno knygos originalo sukūrimo 85-erių metų sukaktis. Vyks tradicinis profesionalių dailininkų plenero „Mažosios Lietuvos istorija, kultūra ir paveldas“ darbų pristatymas.

14. Iš muziejaus grįžtate* tuo pačiu siauru keliuku.

*Grįždami kairėje pusėje pamatysite raudonmūrį pastatą – buvusią Bitėnų mokyklą. Šioje mokykloje, gyvena krašto šviesuoliai Birutė ir Kazimieras Žemguliai. Šie garbingo amžiaus žmonės 18 metų kaupė ekspoziciją apie Martyną Jankų ir jo gyvenimą. Įsteigus
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų, Birutė ir Kazimieras Žemguliai ekspoziciją perleido muziejui.

15. Pasiekę kelią, pažvelkite kairiau, kur pušynėlyje palei Nemuną, ištolo pamatysite įspūdingą ir retą gamtos reiškinį - Bitėnų baltųjų gandrų koloniją.

16. Toliau sukite dešinėn. Pavažiavę tiesiai ~200 m., kairėje kelio pusėje pamatysite aptvertą pievą (vasarą čia ganosi žalmarges karves). Ties šia vieta sukite kairėn į siaurą keliuką, vedantį į mišką palei Nemuną. Važiuodami šiuo keliu atkreipkite dėmesį į dešinėje esančią sodybą su gražia žalia svirtimi.

17. Važiuokite šiuo keliu ~1 km, kol privažiuosite Bitėnų (Užbičių) kapines*.

*Bitėnų (Užbičių) kapinės vadinamomis Mažosios Lietuvos panteonu. Kapines puošia metaliniai vartai, pagaminti pagal architektų Martyno ir Marijos Purvinų projektą. Viršutinėje vartų dalyje iškalti Vydūno žodžiai „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Šios kapinaitės - Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio – Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio, Elenos Grigolaitytės – Kondratavičienės, Aleksandro Žvinakio ir kitų Lietuvai nusipelniusių asmenybių amžinojo poilsio vieta. 2013 m. gegužės 30 d. šiose kapinėse vyks renginys, skirtas Martyno Jankaus perlaidojimo Bitėnų kapinėse 20-ties metų sukakčiai paminėti.

18. Toliau važiuokite tiesiai ~300 m. iki Rambyno regioninio parko Lankytojų centro*.

*Šiame centre eksponuojamos svarbiausios krašto istorinės-kultūrinės ir gamtinės vertybės, teikiamos gido paslaugos.

19. Nuo Rambyno regioninio parko Lankytojų centro važiuodami ta pačia kryptimi tiesiai, už ~500 m. Jūs pasieksite netoli Rambyno alkakalnio* įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę. Iki Rambyno alkakalnio vietos Jums teks keliauti pėsčiomis ~50 m.

*Rambyno kalnas nuo seno traukė keliautojų dėmesį. Manoma, jog čia yra buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių. Šiandien Rambyno kalnu vadinama tik likusi piliakalnio papėdė. Didelė kalno dalis, paplauta Nemuno, nugriuvo. Rambyno kalną ypač išgarsino Mažosios Lietuvos patriarchu vadinamas Martynas Jankus, Vydūnas ir kiti Mažosios Lietuvos kultūrininkai. Tautinio atgimimo metais pradėtos rengti Joninių šventės. Minint 115-ąsias Joninių ant Rambyno kalno metines, buvo pastatytas modernus, gilią istorinę prasmę turintis aukuras. Nacionalinės premijos laureato, skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas aukuras simbolizuoja baltų dievų trejybę – Patrimpą, Perkūną, Patulą. Pagėgių savivaldybės kultūros centras kasmet, birželio 23 d., organizuoja tradicinę Joninių šventę ant Rambyno kalno „Tradicijų pynė pagal Vydūną“. 2013 m. ji skirta Vydūno 145-osioms ir Martyno Jankaus 155-osioms gimimo metinėms paminėti. Šventės metu vyks Klaipėdos krašto chorų, folkloro kolektyvų ir mėgėjų teatro kolektyvų pasirodymai, krašto bendruomenių sueiga, Joninių apeigos pagal Mažosios Lietuvos Joninių šventimo tradicijas.

Informaciją parengė
Ilona Meirė, Svetlana Jašinskie

 

Išvyka dviračiais po Rambyno regioninį parką

  • Norinčius pažinti savitą Mažosios Lietuvos gamtovaizdį, kviečiame į kelionę dviračiais po gražiausias Rambyno apylinkes – Rambyno regioninį parką. Kelionės maršrutas Vilkyškiai – Opstainys - Šereiklaukis – Bitėnai – Rambyno kalnas. Bendras maršruto ilgis 33,7 km: asfaltu – 7,5 km, žvyro keliu – 8,2 km, miško keliu – 9 km.

    Važiuojant pietų kryptimi Vilkyškiai – Šereiklaukis, 1,2 km nuo Vilkyškių miestelio centro, kairėn, į Vilkyškių mišką, suka neasfaltuotas kelias. Šis kelias veda prie gamtos paminklu paskelbtos ,,Raganų eglės“. Pastačius automobilį stovėjimo aikštelėje, iki eglės reikia eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu miško keliuku apie 1,5 km. Miške auga 17 kamienų eglė, kurios aukštis 32,5 m, kamieno apimtis 1 m. aukštyje, ties išsišakojimu, siekia 5,1 m. Manoma, kad eglės amžius gali būti 140-160 metų.

    Toliau važiuojant keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis, už 800 metrų į kairę, suka siaura 39 Ažuolų alėja. Šimtametė alėja tęsiasi apie 250 m. Spėjama, kad visi ąžuolai sodinti vienu metu. Medžių aukštis apie 20 metrų, apimtis 1 metro aukštyje yra 3 - 3,8 m., amžius ~ 130 – 180 metų. Ažuolų alėja paskelbta valstybės saugomu gamtos objektu.

    Tęsiant kelionę Šereiklaukio link, pusiaukelėje tarp Vilkyškių ir Šereiklaukio, yra Opstainių kaimas. Keletą kilometrų šiauriau šio kaimo, dešinėje kelio Vilkyškiai – Šereiklaukis pusėje, stūkso Opstainių I (Vilkyškių, Raudondvario) piliakalnis. Kadaise šį piliakalnį supo senovės gyvenvietės, kuriose, atliekant archeologinius tyrimus, rasta I – XII a. radinių. Kaimo viduryje, vakarinėje Vilkyškiai – Šereiklaukis kelio pusėje, galima pasigrožėti Opstainių II piliakalniu. Tai nedidelis piliakalnis ant užtvenktos Apstelės upelio kranto. Šie piliakalniai 2010 - 2011 metais sutvarkyti ir parengti lankymui Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rūpesčiu Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšomis.

    Vykstant į pietus, Bitėnų link, netoli Jūros ir Nemuno santakos yra seniausia Skalvos gyvenvietė - Šereiklaukis. Kadaise tai buvo stiprus ekonominis vienetas krašte. Karo metais Šereiklaukis buvo nuniokotas, dvaro rūmai sugriauti. Iki šių dienų išliko tik spirito varyklos pastatas, svirnas, žlaugtų bokštai ir parko liekanos. Dabar dvaro parkas tvarkomas, išvalyti tvenkiniai, atidengti ir konservuoti ūkinių pastatų pamatai. Važiuojant Jūs pamatysi 8 m aukščio apžvalgos bokštą. Rekomenduojame užlipti į jį ir pasigrožėti Jūros bei Nemuno upių santaka.

    Šereiklaukio miške, ~ 0,5 km nuo kelio Vilkyškiai-Bitėnai nutolęs, dunkso Šereiklaukio piliakalnis. Šis piliakalnis - skalvių genties kovų su kryžiuočiais liudininkas. Iki šiol Šereiklaukio piliakalnis slėpėsi Šereiklaukio miško pakraštyje. Rambyno regioninio parko direkcijos pastangomis 2011 metais piliakalnis sutvarkytas ir pritaikytas lankymui.

    Šereiklaukio miške gausu įvairių augalų, grybų, paukščių, gyvūnų rūšių. Nemažai jų įtraukta į Lietuvos Respublikos Raudonąją knygą. Tai – tikras gamtos lobis. 2009 visas miško masyvas paskelbtas NATURA 2000 teritorija. Neseniai šiame miške atrastas retas žinduolis – Didžioji miegapelė. Tačiau tai saugoma teritorija, todėl skinti retus augalus, ar kitaip niokoti gamtą, griežtai draudžiama.

    Pasiekus Bitėnus, netoli M. Jankaus spaustuvės-muziejaus esančiame pušynėlyje, keliautojai pamatys įspūdingą reginį - Baltųjų gandrų koloniją. Gandrai įsikūrę aukštai, todėl pastatytas specialus monoklis, vaizdą didinantis 60 kartų. Tai puiki pažintinė veikla vaikams.

    Centrinėje Bitėnų kaimo dalyje stovi Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, draudžiamos lietuviškos spaudos leidėjo ir platintojo Martyno Jankaus muziejus. 1999 m. į atstatytą Jankaus sodyboje spaustuvės pastatą perkelta ekspozicija, kurioje saugomi paties patriarcho daiktai, fotografijos, veikia plokščiaspaudė spausdinimo mašina. Muziejuje eksponuojama Amžinosios Rambyno kalno knygos kopija. Šalia muziejaus 2003 m. įkurtas Mažosios Lietuvos Paveikslų sodas – žinomų Lietuvos tapytojų darbų ekspozicija po atviru dangumi.

    Nuo Bitėnų baltųjų gandrų kolonijos nukreipiamoji rodyklė rodo kryptį į Rambyno kalną. Vykstant ar einant pėstute šia kryptimi, keliautojai aplankys Rambyno kalno papėdėje įsikūrusias Bitėnų (Užbičių) kapnes. Šios kapinės yra Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio – Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio, Elenos Grigolaitytės – Kondratavičienės, Aleksandro Žvinakio ir kitų Lietuvai nusipelniusių asmenybių amžinojo poilsio vieta.

    Nemuno pakrantėje įrengtas Gamtos takas. Netoliese Rambyno regioninio parko Lankytojų centras. Lankytojų centre galite įsigyti krašto suvenyrų, aplankyti ekspoziciją, kuri pristato Rambyno regioninio parko vertybes ir istoriją. Galite užsisakyto gido paslaugas.

    Pasiekus galutinį maršruto tašką - Rambyno kalną, lankytojai gali pasigrožėti vaizdais į Ragainę ir Tilžę. Manoma, kad Rambyno alkakalnis buvo svarbiausia skalvių genties šventvietė. Dabartinio Rambyno kalno aukštis yra 45,4 m. virš jūros lygio. 2003 m. sutvirtinti griūvantys Rambyno kalno šlaitai, apsaugai nuo griūties įrengti laiptai, kuriais galima nusileisti ir prie Nemuno. Gausiai Rambyną lankančių žmonių patogumui 2011 m. istorinėje prieškaryje buvusių laiptų vietoje įrengti dar vieni patogesni, mažiau statūs laiptai.

    Rambyno kalną ypač išgarsino Martynas Jankus ir Vydūnas. 1884 metais čia pradėtos rengti Joninių šventės, į kurias suplaukdavo žmonės iš visos Lietuvos. Šiandien Rambyno kalną puošia Nacionalinės premijos laureato, skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas modernus ir gilią istorinę prasmę turintis aukuras, kuris simbolizuoja baltų dievus - Patrimpą, Perkūną, Patulą.

     

Pėsčiomis po Rambyno regioninį parką

Maršrutas: Rambyno kalnas – Apžvalgos aikštelė – Rambyno regioninio parko Lankytojų centras – Apžvalgos aikštelė/atokvėpio vieta - Bitėnų kapinės – Pažintinis takas – Baltųjų gandrų kolonija – Mažosios Lietuvos paveikslų sodas po atviru dangumi
Trukmė: pirmyn ir atgal ~6 km.
Trasos sunkumas: vidutiniška, miško kelias.
Aprašymas:

Rambyno regioniniame parke stūksantį Rambyno kalną pasiekus automobiliu, jį galima palikti automobilių stovėjimo aikštelėje, o parko vertybes apžiūrėti einant pėsčiomis.

1. Nuo Rambyno kalno lankytojai gali pasigrožėti vaizdais į Ragainę ir Tilžę. Manoma, kad Rambyno alkakalnis buvo svarbiausia skalvių genties šventvietė. Dabartinio Rambyno kalno aukštis yra 45,4 m. virš jūros lygio. 2003 m. sutvirtinti griūvantys Rambyno kalno šlaitai, apsaugai nuo griūties įrengti laiptai, kuriais galima nusileisti ir prie Nemuno. Gausiai Rambyną lankančių žmonių patogumui 2011 m. istorinėje prieškaryje buvusių laiptų vietoje įrengti dar vieni patogesni, mažiau statūs laiptai. Rambyno kalną ypač išgarsino Martynas Jankus ir Vydūnas. 1884 metais čia pradėtos rengti Joninių šventės, į kurias suplaukdavo žmonės iš visos Lietuvos. Šiandien Rambyno kalną puošia Nacionalinės premijos laureato, skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas modernus ir gilią istorinę prasmę turintis aukuras, kuris simbolizuoja baltų dievus - Patrimpą, Perkūną, Patulą.

2. Toliau miško keliu eiti Bitėnų kaimo link. Už ~100 m nuo automobilių stovėjimo aikštelės, dešinėje kelio pusėje, pamatysite nuorodą į apžvalgos aikštelę. Ši aikštelė įrengta ant Rambyno kalno skardžio. Nuo jos atsiveria vaizdas į Bitėnų kaimą, Nemano miestą (vok. Ragint, Kaliningrado sritis).

3. Pailsėjus keliaukite toliau, tol kol kairėje kelio pusėje pamatysite Rambyno regioninio parko Lankytojų centro nukreipiamąjį ženklą. Lankytojų centre galite įsigyti krašto suvenyrų, aplankyti ekspoziciją, kuri pristato Rambyno regioninio parko vertybes ir istoriją. Galite užsisakyto gido paslaugas. Tel. +370 441 42778 Darbo laikas II – VI  nuo 8.00 – 17.00 val., VII – I   nedirba.

4. Einant pėstute toliau miško keliu nepraeikite pro Rambyno kalno papėdėje įsikūrusias Bitėnų (Užbičių) kapines. Šios kapinės yra Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio – Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio, Elenos Grigolaitytės – Kondratavičienės, Aleksandro Žvinakio ir kitų Lietuvai nusipelniusių asmenybių amžinojo poilsio vieta.

5. Jei esate gamtos mylėtojai, tada rekomenduojame pažinti Rambyno regioninio parko florą ir fauną. Netoli Bitėnų (Užbičių) kapų, Nemuno pakrantėje, įrengtas Gamtos takas.

6. Einant miško keliu, Jūs pasieksite asfaltuotą Bitėnų kaimo kelią, kuris yra pagrindinis. Sukite į dešinę pusę ir eikite kol prieisite nuorodą Martyno Jankaus muziejus. Tačiau prieš tai Jums rekomenduojame pasigrožėti įspūdingu reginiu – Bitėnų baltųjų gandrų kolonija. Gandrai įsikūrę aukštai. Rambyno regioninis parkas yra įrengęs gandrų stebėjimo aikštelę. Jei yra galimybė, joje dirba savanoriai kaimo paaugliai, kurie ne tik papasakoja apie gandrų gyvenimą, bet ir nemokamai suteikia galimybę per specialų monoklį stebėti gandrų gyvenimą. Monoklio dėka vaizdas padidinamas iki 60 kartų. Tai puiki pažintinė veikla vaikams.

7. Pasigrožėjus gandrais būtinai užsukite į Mažosios Lietuvos paveikslų sodą po atviru dangumi. Sode eksponuojami žymiausių Lietuvos dailininkų bei užsienio menininkų darbai, sukurti rugpjūčio mėnesio pradzioje vykstančio plenero metu. Sodo lankymas nemokamas, darbo laikas – neribotas. Sodas įkurtas Martyno Jankaus muziejaus kieme. Martynas Jankus - Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos leidėjas ir platintojas. Muziejuje eksponuojami bei saugomi paties patriarcho daiktai, fotografijos, veikia plokščiaspaudė spausdinimo mašina ir daug kitų įdomybių. Muziejaus ekspozicija 2014 metais atnaujinta.

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus
M. Jankaus 5 g. Bitėnai LT-99265, Lumpėnų sen., Pagėgių savivaldybė
Tel. 8 441 42 736, mob. 8 656 15 021
El. p. m.jankausmuz@gmail.com

Ekspozicija dirba
Antradieniais - penktadieniais 8.30 - 17.00 val. Šeštadieniais 8.30 - 16.00 val.

Administracija dirba
Pirmadieniais - ketvirtadieniais 8.30 - 17.00 val. Penktadieniais 8.00 – 15.45 val.

Dviračių nuomos paslauga
UAB „Agrūnė“
J. Bobrovskio g. 10, LT-99254 Vilkyškiai
Tel./Faks.: (8441) 55 367, mob. 8 652 90 229
www.agrune.lt

Gerų įspūdžių Pagėgių krašte!

 


Paieška:
Kontaktai

Šereikos g. 3-3,

LT-99254 Vilkyškiai,

tel. +370 656 18 551,

ticpagegiai@gmail.com

Darbo laikas:

I-IV 8.00-17.00

V 8.00-15.45

Renginių kalendorius

<< spalis, 2017 >>
PATKPŠS
1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031